Romų kalba

Ji vadinama Romani, Romanes arba Romani čhib. Kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimos indoarijų kalbų atšakai. Joje yra skolinių iš tų šalių, per kurias romai keliavo link Europos. Lietuvos romų kalboje rasime baltarusių, lenkų, lietuvių, rusų kalbų žodžių.

Šiuo metu pasaulyje yra daugybė romų kalbos tarmių, kai kurios jų sunkiai tarpusavyje suprantamos. Pavyzdžiui, dažnas Lietuvos romas nesupras vokiečių arba vengrų romų kalbos.

Lietuvoje yra paplitusios trys romų kalbos tarmės: Lietuvos romų (litóvska romá), Latvijos romų (lotfítka romá) ir kotliarų. Lietuvos romų tarmė yra didžiausia pagal ja kalbančiųjų skaičių ir vartojama visoje Lietuvoje ir net už jos ribų – Lietuvos ir Baltarusijos (pvz., Ašmenoje), Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado sritis) paribyje. Latvijos romų (lotfítka romá) tarmė yra paplitusi Šiaurės Lietuvoje: pagrindinės vietovės, kur kalbama šia tarme, yra Šiauliai, Žagarė, Mažeikiai. Tarmė taip pat priklauso šiaurės rytų romų tarmių grupei ir yra gana artima litóvska romá tarmei, bet istoriškai buvo stipriai paveikta latvių kalbos. Kotliarų tarmė priklauso šiaurės vlachų romų tarmių grupei ir susiformavo rumunų kalbos teritorijoje. Ji labai skiriasi nuo kitų dviejų Lietuvos romų kalbų; ja kalba apie 200 romų tautybės asmenų Vilniuje ir jo apylinkėse.

Tačiau yra šalių, kur romai nekalba savo kalba. Pavyzdžiui, Bulgarijoje daugelio romų gimtosios kalbos yra bulgarų, turkų arba rumunų. Ispanijoje dėl romanes kalbos draudimo prieš kelis šimtmečius romai kalba tik ispaniškai.

Siekiant saugoti ir skleisti romų kalbą kaip svarbią bendruomenės identiteto dalį, 2003 m. Lietuvoje buvo išleista pirmoji romų kalbos abėcėlė „ROMANĒ BUKVI“, kurią parengė Teofilė Bagdonavičienė kartu su Henrika Prosniakova. 2011 m. Vida Beinortienė parengė romų kalbos gramatiką ir žodynėlį „Romany Čhib. Romų kalba“. Ši knyga padeda geriau pažinti Lietuvos romų tarmę.