Biblioteka

Filmai

Image
Trumpametražis filmas

Miro foro/Mano miestas

2023 m.

„Miro Foro“ – tai dokumentinė keliolikos minučių kelionė į taborą su ten augusiais jaunaisiais gidais, kurių balsas iki šiol nebuvo girdimas. Apie Kirtimų gyvenvietę žiniasklaidoje galime rasti šimtus straipsnių ir komentarų, tačiau retame išgirsime pačių romų balsą. Vis dėlto itin neigiamais epitetais apibūdinamas taboras keliems šimtams ten gyvenusių žmonių buvo namai ir kasdieninės vaikystės patirtys.
Dokumentinis filmas

Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis

2020 m.
Režiserė: R. Sinkevičienė

Siūlome jūsų dėmesiui 2020 m. dokumentinį filmą, „Juodasis paukštis. Romų genocido atmintis“, kurį finansavo Kultūros ministerija. Scenarijaus autorė ir režisierė Rūta Sinkevičienė. Filmas sukurtas įgyvendinant Tautinių mažumų istorijos Lietuvoje reprezentavimo 2020-2022 metų veiksmų planą.

Romų bendruomenė Lietuvoje visada kūrė savą kultūrą su savomis taisyklėmis – ir dėl to likusios visuomenės buvo matoma kaip grėsmė.

Karo metais tai peraugo į masinį Lietuvos romų naikinimą. Nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, romai, kaip ir žydai, homoseksualai ir kitos „arijų rasei“ netikusios visuomenės grupės buvo vežami į koncentracijos stovyklas, o jų turtas atimtas.

„Juodasis paukšti, paimk mano laišką. Pranešk kitiems romams, kad esame įkalinti“, – skamba viena iš Aušvico koncentracijos lagerio dainų.

1944-ųjų rugpjūčio 2-ąją, „paskutinio sprendimo“ dieną Aušvice nužudyti 2,897 romų vyrai, moterys ir vaikai. Daugelis Europos valstybių šią dieną mini kaip romų genocido atminties dieną.

Image
Image
Filmas

Pasaulio virtuvė

2014 m.
Režiserė: Aistė Ptakauskė

Režisierės Aistės Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“, kviečia susipažinti su penkiomis Lietuvoje gyvenančiomis kitatautėmis moterimis, paskatinti būti atviresnius kitų kultūrų, tautybių ir rasių žmonėms. „Pasaulio virtuvė“ – pilnametražis dokumentinis filmas apie penkias moteris, kurios atsikraustė gyventi į Lietuvą skirtingu metu, iš skirtingų pasaulio šalių ir dėl skirtingų priežasčių. Iš pirmo žvilgsnio jų gyvenimo istorijos atrodo neįtikėtinos, bet geriau įsiklausius pasirodo, kad tai galėjo nutikti kiekvienam. Juosta pasakoja ne tik apie sunkumus, kuriuos imigrantai patiria Lietuvoje, bet ir būdus, kaip užsieniečiai praturtina Lietuvos visuomeninį, ekonominį bei kultūrinį gyvenimą. Viena iš filmo herojų – Božena Karvelienė, Romų integracijos namų vadovė, pedagogo asistentė ir socialinė darbuotoja, tarpininkaujanti tarp romų bendruomenės ir vidurinio lavinimo įstaigų. Ji norėjo gyventi vadovaudamasi savo galva, o ne kitų žmonių primetamomis taisyklėmis, todėl paliko taborą ir ryžosi pradėti gyvenimą nuo nulio. Teko dirbti pardavėja ir krupjė, susidurti su nepasitikėjimu ir diskriminacija, bet jauna moteris pasiekė savo – įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą ir dabar deda visas pastangas, kad romai būtų laikomi visaverte lietuvių visuomenės dalimi.
Dokumentinis filmas

Vilniaus getas 2009

2009 m.
Režiserius: Andrius Lelkaitis

Juos dažnai vadina Vilniaus čigonų taboru, bet taboras – tai savanoriškai susibūrusių ir laisvai klajojančių romų bendrija. Prieš bene 50 metų sovietų valdžia Kirtimuose prie Vilniaus apsistodavusius romus savotiškai įkalino.

Romus priregistravo viename pastate ir paliko tarp dangaus ir žemės – šiandien niekas jiems čia nepriklauso – nei žemė, nei vargani nameliai, ir tuos miesto valdžia imasi griauti. Iš žmonių atėmė jų gyvenimo būdą, bet, regis, nieko nedavė mainais. Šiandien juos kalina nebe griežtas sovietinis režimas, bet nematoma izoliacijos siena yra sunkiai peržengiama iš abiejų pusių.

Filmo režisierius, scenarijaus autorius ir operatorius – Audrius Lelkaitis. „Iš mūsų žiniasklaidos pranešimų negalėjau susidaryti aiškaus įspūdžio, kas vyksta tabore. Todėl norėjau pats pamatyti ir įsitikinti, kaip gyvena romai. Nesu pasaulio teisuolis ir tikrai neatsakiau į visus klausimus, tačiau įspūdį susidariau. Romų bendruomenė labai apleista ir pati sau padėti negali, degraduoja. Ji yra nustumta į šoną, izoliuota, o iš tikrųjų jai reikia pagalbos. Faktas, kad daugelis romų geriau kalba rusiškai, o ne lietuviškai, byloja, kad jie yra izoliuoti nuo mūsų. Į Angliją nuvažiavę romai greitai adaptuojasi – ir tai yra įrodymas, kad čia jiems trūksta integracijos“, – pasakoja filmo autorius.

Image
Image
Dokumentinis filmas

Įveikiant kodą 0

2008 m.
Režiserius: Saulius Beržinis

Pamesto čigoniuko, augusio svetimoje šeimoje, istorija, – taip kūrinį pristato režisierius. – Sulaukęs galimos pilnametystės, jis kreipėsi į pasų poskyrį, kad jam būtų išduotas piliečio pasas. Tačiau tikrasis vaikino amžius buvo tik nuspėjamas. Gydytojų išduota pažyma apie galimą jo pilnametystę suteikė teisę gauti asmens dokumentą, tačiau jame asmens kodo vietoje buvo įrašytas skaičius 0.“ Filme kalbinami romų integracijos į darbo rinką projekto koordinatoriai, vadovai, romų bendruomenės atstovai.
Dokumentinis filmas

Mes, Lietuvos romai...

2006 m.
Režiserius: Saulius Beržinis

Režisierius Saulius Beržinis dokumentiniame filme „Mes, Lietuvos romai…“ laužo visuomenėje įsišaknijusius stereotipus. „Norėjosi filme papasakoti apie šių žmonių gyvenimo būdą, gyvenimo taisykles, iškelti tai, kas yra pozityvu, sulaužyti įsivyravusius stereotipus apie romų bendruomenę“, –yra sakęs režisierius S. Beržinis.

Žiūrovai šį kūrinį turėtų pamatyti visų pirma todėl, kad „išvystų talentingą, gyvybingą, poetišką tautą, kuri gyvena greta ir apie kurią labai mažai žinome“.

Image
Image
Dokumentinis filmas

Čigoniška laimė

1997 m.
Režiserius: Vidmantas Bačiulis

Režisieriaus V. Bačiulio filmas sukurtas 1998 m. pasakoja apie Vilniaus Kirtimų taboro romų gyvenimą, jų kilmę, papročius. Scenarijaus autorė M. Orlova, operatorius V. Plytnikas.
Image
Image
Image
Romų Platforma © 2025. Visos teisės saugomos.
Image