Šiuo metu Europos šalyse gyvena daugiau kaip 10 milijonų romų. Remiantis tyrimų duomenimis, Lietuvos romai priklauso trims etninėms grupėms: „litovska“ romų (lietuvių romų), „lotfktka“ romų (Latvijos romų) ir kotliarų. „Litovska“ ir „lotfktka“ romai yra katalikai, o kotliarai, po Antrojo pasaulinio karo į Lietuvą atvykę iš Moldovos – stačiatikiai. Romai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra.
1997 m. gegužės 4 d. popiežius Jonas Paulius II paskelbė Seferiną Chimenesą Malją dangiškuoju romų globėju. S. Ch. Malja gimė klajojančių katalikų romų šeimoje Benavent de Leridoje (Ispanijoje, Katalonijoje) 1861 m. rugpjūčio 24 d. Jis klajojo beveik 40 metų, kol sėsliai apsigyveno Barbastre (Aragono regione), vertėsi prekyba arkliais, pelnė doro prekiautojo ir išmintingo vyro šlovę. Jis dažnai buvo kviečiamas spręsti taborų nesutarimų. Buvo vedęs, bet savo vaikų neturėjo, augino dukterėčią, daug padėdavo našlaičiams. Buvo karštai tikintis, skleidė katalikų tikėjimo tiesas tautiečiams, rūpinosi vaikų katecheze. Ispanijos pilietinio karo metais komunistai persekiojo tikinčiuosius, ypač dvasininkus. S. Ch. Malja bandė apginti nuo ginkluotų komunistų būrio kunigą, bet buvo suimtas. Kai sulaikymo metu paklausė, ar turi ginklą, jis atsakė „Taip, štai jis!“ ir išsitraukė rožinį. Buvo sušaudytas kartu su grupe kunigų, vienuolių ir paprastų tikinčiųjų 1936 m. rugpjūčio 8 d. Prieš nuaidint šūviams sušuko „Šlovė Kristui!“.
2017 m. pirmoji romų tautybės moteris Emilija Fernandez Rodriguez buvo paskelbta palaimintaja. Ji nuo dabar bus gerbiama greta pal. Zefirino Jimenezo Malla, kuris buvo pirmasis ir iki šiol vienintelis romų tautybės palaimintasis. Jį į altorių garbę iškėlė šv. Jonas Paulius II 1997 metais.
Tiek pal. Zefirinas, tiek pal. Emilija tapo kankiniais Ispanijos pilietinio karo kontekste, tačiau skirtingomis aplinkybėmis. Pal. Zefirinas buvo nušautas todėl, kad stojo ginti katalikų kunigą, tuo metu pal. Emilija mirė kalėjime.
Emilija gimė 1914 metais romų šeimoje, buvo pakrikštyta ir auklėta pagal krikščionišką tikėjimą, sukūrė šeimą, tačiau netrukus užgriuvo pilietinio karo tragedija. Emilija bandė padėti savo romų kilmės vyrui išvengti karinės tarnybos, tačiau nesėkmingai. Sutuoktiniai buvo suimti. Emilija, nepaisant pažengusio nėštumo, buvo nuteista šešeriems metams kalėjimo. Jauna motina kalėjime pagimdė mergaitę, tačiau mirė po kelių dienų kalėjimo administracijai atsisakius suteikti medicininę pagalbą. Kalėjime 1939 metais gimusi jos dukra Angeles buvo atiduota ne artimiems, o į našlaičių namus, paskui buvo įvaikinta nežinomoje šeimoje. Jos likimas nežinomas, nors teoriškai galėtų dar šiandien būti gyva.
Publikuota: bernardinai.lt
Lietuvos romai – tai ir tikintys, ir pamaldūs žmonės, jų pamaldumo praktika kiek skiriasi nuo tradicinių liturginių formų. Tai bendruomenė – turinti savąją istoriją, praeitį, dabartį. Tai unikalios kultūros išpažinėjai. Šiame moksliniame darbe atskleidžiami Vilniaus katalikų romų bendruomenės liaudiškojo pamaldumo esminiai bruožai, jie detaliai išanalizuoti, aprašyti.