Dėmesys nacistiniam romų persekiojimui Lietuvoje
Nacistinį romų persekiojimą Lietuvoje ir Europoje galima laikyti genocidu, teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikas dr. Arūnas Bubnys. Šis klausimas sulaukė daugiausia dėmesio lapkričio pabaigoje rengtoje kasmetinėje Europos atminties ir sąžinės platformos konferencijoje.
Vilniuje rengtoje konferencijoje nuspręsta atkreipti dėmesį į Lietuvoje dar labai mažai tyrinėtą (o ir Europoje ne itin plačiai žinomą) romų tautybės žmonių genocidą. Šiai temai dedikuotus pranešimus skaitė mokslininkai iš Prancūzijos, Slovėnijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, Moldovos, Vokietijos, Baltarusijos, Serbijos, Rumunijos ir Lietuvos. Prancūzas dr. Emmanuel Filhol savo pranešimu siekė atskleisti, kaip represijos prieš romų tautybės žmones prasidėjo bei išplito nacistinėje Vokietijoje ir Europoje, o Vokietijoje gyvenanti baltarusė dr. Volha Bartash atskleidė šį procesą vykus pačioje Lietuvos pašonėje – Baltarusijos-Lietuvos pasienio regione. Tuo tarpu slovėnas dr. Damjan Hančič akcentavo, kad represijas prieš romų etinę grupę dabartinės Slovėnijos teritorijoje vykdė komunistai – taigi, paneigė plačiai įsišaknijusį mitą, kad romų tautybės žmones engė tik nacistinės ideologijos pasekėjai.
Ko gero daugiausia konferencijos dalyvių diskusijų susilaukė klausimas, ar (ir jei taip, kokio laikotarpio) nacistinį romų persekiojimą Lietuvoje ir Europoje galima laikyti genocidu. Pasak lietuvio iš LGGRTC, dr. Arūno Bubnio, romai buvo ir žudomi, ir įkalinami, ir pavergiami priverstiniais darbais.
Anot A. Bubnio, bene daugiausia Lietuvos romų buvo įkalinta ir nužudyta Pravieniškių priverčiamojo darbo stovykloje. Štai kaip čia vykdytas romų žudynes prisiminė Aleksas Aleksandravičius: „Mes ėjom miške. Girdim-pokšt, pokšt-šaudo. (…) Sušaudė tada seniausius ir mažiausius. Tokius tik kur dvylika, trylika metų – tokius tik paliko ne tam barake, o kitur, užrakinti buvo“ .
Vis tik, pasak A. Bubnio, romai nacių buvo persekiojami ne dėl savo tautybės, bet dėl klajokliško gyvenimo būdo, dėl kurio nacių buvo laikomi „asocialiais elementais“, o represijos prieš sėsliai gyvenančiuosius romus nepkraktikuotos. Taigi, romų persekiojimas, pasak A. Bubnio, nėra sulyginamas su žydų genocidu (Holokaustu): pastarieji kentėjo ir buvo naikinami būtent dėl savo tautybės ir etninės kilmės, o persekiojimas ir sunaikinimas jiems buvo neišvengiamas, nepaisant amžiaus, lyties, religijos, turtinės padėties ar gyvenimo būdo.
Tokiems teiginiams nepritarė žinoma antropologė, romų kultūros tyrinėtoja Aušra Simoniukštytė. Pasak jos, klajokliškumas yra neatskiriama romų tautybės žmonių tapatybės, tradicinio gyvenimo būdo dalis, tad pasikėsinimas į šį identitetą prilygintinas pasikėsinimui į romus, kaip etninę grupę bei atskirą tautą. Panašiai manė ir baltarusė V. Bartash. Mokslininkės įsitikinimu, nevalia pasitikėti nacių dokumentuose įtvirtintais apibrėžimais (juk tai buvo totalitarinės ideologijos pagimdyta diktatūra, klastojusi faktus ir savo meto gyvenamąją tikrovę). Anot Volhos, romų persekiojimo antrojo pasaulinio karo metais istoriją būtina rašyti remiantis ne tik nacistinės Vokietijos dokumentiniu palikimu jos okupuotose teritorijose, bet ir šių persekiojimų aukų liudijimais.
Konferencijos Vilniuje metu taip pat prisiminta ir kita, šįkart su Stalino represijomis sietina sukaktis – 80-tosios vadinamojo „Didžiojo teroro“ metinės. „Didžiojo teroro“ (arba „Didžiojo valymo“) vardu paprastai vadinama Sovietų Sąjungos politinių represijų, vykusių 1936–1938 m., kampanija. Tai buvo didelio masto komunistų partijos ir vyriausybės pareigūnų valymas, represijos, nukreiptos prieš valstiečius bei Raudonosios armijos pareigūnus – laikmetis, kuomet saugūs negalėjo jaustis net ir lojalūs komunistai ar aukščiausias sovietinės nomenklatūros elitas, kuriuos visus įtraukė komunistinio teroro mašina.
Tokios konferencijos kasmet organizuojamos vis kitoje Platformos valstybėje-narėje. 2017 metais ši garbė bei atsakomybė teko Lietuvos atstovams – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Susitikime dalyvavo 9 romų genocidą tyrinėjantys mokslininkai ir 44 Platformos organizacijų bei kandidatų atstovai iš daugelio Europos šalių, taip pat Jungtinių Valstijų, Kanados ir Islandijos. Taip pat atvyko Lietuvos mokslininkai, žmogaus teisių gynėjai, Lietuvos romų bendruomenės atstovai, LR Seimo narys, buvęs valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius ir Prahos deklaracijos signataras Emanuelis Zingeris, Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbuotojai.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/istorija/demesys-nacistiniam-romu-persekiojimui-lietuvoje/255895/
© Lietuvos žinios