Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru Vidaus reikalų ministerijos užsakymu parengė praktinį vadovą teisėsaugos pareigūnams „Bendradarbiavimas su neapykantos nusikaltimų pažeidžiamomis bendruomenėmis“. Šis vadovas skirtas pažinti labiausiai šiuo aspektu pažeidžiamas bendruomenes Lietuvoje bei suprasti, kaip su jomis užmegzti ir palaikyti ryšius, siekiant geriau atpažinti ir reaguoti į neapykantos nusikaltimus.
Rengiant praktinį vadovą, buvo remtasi 2020 m. sausio ir vasario mėnesiais Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje vykusių apskritojo stalo diskusijų tarp vietos policijos pareigūnų, prokurorų ir pažeidžiamų bendruomenių – romų, žydų, musulmonų, užsieniečių (migrantų ir pabėgėlių), LGBT* bendruomenės ir žmonių, turinčių negalią, – atstovų bei 2019 m. Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikto Neapykantos nusikaltimų pažeidžiamų bendruomenių kokybinio tyrimo rezultatais.
Neapykantos nusikaltimai yra nusikalstamos veikos, kuriomis siekiama sumenkinti asmenį ar žmonių grupę dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Šiais nusikaltimais kėsinamasi į asmens tapatybės šerdį. Neapykantos nusikaltimai siunčia žinią asmeniui ir visai jo bendruomenei, kad jie dėl savo tapatybės nepritampa prie visuomenės, nėra joje pageidaujami ir nėra lygiaverčiai jos nariai. Nukentėjusiesiems neapykantos nusikaltimai sukelia nesaugumo jausmą, įtampą, verčia slėpti savo tapatybę, užsisklęsti savyje, kai kuriuos nukentėjusiuosius net pastūmėja emigruoti. Šie nusikaltimai turi didžiulę moralinę ir psichologinę kainą.
Tikimės, kad šis vadovas padės geriau suprasti neapykantos nusikaltimų daromą poveikį ir dėl šio supratimo užmegzti stipresnį ryšį su neapykantos nusikaltimus patiriančiomis bendruomenėmis siekiant veiksmingo atsako į tokias nusikalstamas veikas bei jų prevencijos.
Susipažinti su vadovu galite čia.
Informacijos šaltinis: http://hrmi.lt