Ankstyvos romų santuokos užleidžia vietą mokyklai ir profesijai
Simona Kvederytė
Ankstyvos santuokos – vienas seniausių romų papročių. Jis Lietuvoje dar gyvas, bet retėja – mergaitės išteka vis vyresnės. Nepaisant to, romai atskleidžia, kad savo tradicijų jiems nėra lengva laikytis – tam pasigenda tolerancijos. Mokslininkai sako, kad dalis savivaldybių romus integruoti ir spręsti jų problemas stengiasi, bet tiek valstybei, tiek daugumai miestų reikėtų veikti aktyviau – pirmiausia spręsti švietimo problemas.
Ištekėjo 14 metų
Romė Adelė (vardas pakeistas) nuo pat gimimo gyvena Vilniaus čigonų tabore, Kirtimuose. Ji už vyresnio, 22 metų, pačios surasto jaunikio ištekėjo būdama 14 metų.
„Tėvams jis nepatiko, tad mums, pagal romų papročius, teko pabėgti. Po kelių dienų grįžome, o motina ir tėvas žentą turėjo pripažinti. Tad susituokėme. Negalvojau, kad esu per jauna – pas mus buvo įprasta tuoktis tokio amžiaus. Be to, buvau įsimylėjusi“, – prisimena Adelė.
Ji ištekėjusi išsikraustė į vyro tėvų namus ir paliko mokyklą.
„Visada norėjau mokytis, svajojau tapti gydytoja. Mamai sakydavau, kad būsiu medike, uždirbsiu visai šeimai pinigų, galėsime visi išsikraustyti į miestą. Na, gyvenimas pasisuko kitaip“, – pasakoja romė.
Netrukus Adelė ėmė lauktis vaiko. Tačiau vyras ėmė ją mušti, tad po aštuonių mėnesių santuoka nutrūko – Adelė iš vyro tėvų namų grįžo į savus.
Adelė sako, kad jau ir tada galimybių grįžti į mokyklą nebuvo. Vos 16 metų sulaukusiai mergaitei vienai teko rūpintis ir savo gimusiu kūdikiu, ir dėl ligos suparalyžiuota mama.
Šešiolikmetė – šeimininkė ir moksleivė
Dabar Adelė nedirba, tačiau viena augina keturis vaikus. Jos dukra taip pat ištekėjo 16 metų ir dabar turi devynių mėnesių sūnų. Šeima gyvena Klaipėdoje.
„Ten dukra gyvena geromis sąlygomis. Šeimyninį gyvenimą ir mokslus gali suderinti. Mokosi namie, savarankiškai atlieka įvairias užduotis. Ją lanko mokytojai. Mergaitė svajoja būti advokate“, – teigia Adelė.
Ji dabar mano, kad anksti tuoktis nereikėtų. Esą jaunimui reikia mokytis, siekti svajonių. Tam, kad gyvenimas būtų sėkmingesnis.
„Anksti tuoktis papročiu buvo gal prieš dešimt metų. Dabar jaunimas tai tiesiog daro dėl savęs. Draugauja, įsimyli ir galvoja, kad nebegali vienas be kito gyventi“, – aiškino Adelė.
Jos teigimu, prisitaikyti Lietuvos visuomenėje visai lengva. Kartais trukdo ne patys saviti papročiai, o dalies lietuvių požiūris. Nors tolerantiškumo daugėja, Adelė pripažįsta vis dar jaučianti diskriminaciją dėl tautybės, pavyzdžiui, pastabų dėl išvaizdos, ilgo sijono.
Jaunikį surado tėvai
Romų integracijos namų Vilniuje direktorės Boženos Karvelienės istorija kitokia. Ją, kaip dailią merginą, pirmojo vyro tėvai nusižiūrėjo, kai jai buvo 16 metų. Tėvas dukrą atiduoti sutiko. Tada pati Božena, kaip ir dauguma romių mergaičių, apie savo norus net negalvojo – augo nedrįsdama priešgyniauti tėvams ir pasiruošusi bet kada ištekėti, nes taip kiekvienai romų merginai ir pridera. Tad vestuvės įvyko, kai Boženai sukako 18 metų.
Tiesa, ji jau septintoje klasėje metė mokyklą – išeiti liepė tėvas, nes keturiolikos metų mergina laikoma panele. Jai į mokyklą neleidžiama eiti, nes bijoma dėl jos garbės – kad ji nesurastų kitataučio vaikino, išlaikytų skaistybę iki vestuvių. Be to, mergaitė namie turi mokytis šeimininkauti, auginti brolius ir seseris.
„Žmona turi būti tvarkinga, gera šeimininkė, gera žmona, marti ir mama. Ji turi anksčiau už visus keltis, pusryčius paruošti, tvarkytis, daryti maistą. Moteris negali iš namų išnešti šeimyninių problemų“, – pasakojo Božena.
Božena dėl nesutarimų su pirmuoju vyru išsiskyrė. Po skyrybų dukra liko gyventi pas tėvą ir senelius – tokia romų tradicija. Moteriai pasaulis nušvito kitokiomis spalvomis – ji baigė vidurinę mokyklą, lankė įvairius kursus ir rado darbą parduotuvėje.
Gražios romų tradicijos išskiria
Božena pasakoja, kad romų moterys turi nemažai per daugybę metų išugdytų duotybių. Jos niekada nepaliks savo vaiko likimo valioje, nekels prieš jį rankos. Motina, net ir gyvendama skurdžiai, savo atžalai atiduos viską tam, kad jis būtų laimingas.
Taip pat moterys negali vartoti alkoholio – jai tai būtų didžiulė gėda. Dėvi išskirtinius sijonus, nenešioja rūbų su gilia iškirpte, daugiau kūno atidengiančių drabužių, dėvi skaras.
Liūdni ar laimingi romai mėgsta dainuoti ir šokti – to jų namuose esą niekada netrūksta.
„Mano rato žmonių, griežtai besilaikančių tradicijų, liko mažai. Tai priklauso nuo tėvų, jų išsilavinimo ir požiūrio į tradicijas. Tačiau dauguma tradicijų gajos ir šiandien. Merginos, nors rečiau, bet ir dabar išteka 14-15 metų. Ištekėjusios nebelanko mokyklos“, – pasakoja moteris.
Ji pripažįsta, kad su romų papročiais nelengva gyventi Lietuvoje.
„ Romus nuolat lydi jausmas, kad jie yra išskirtiniai, nes kitokie. Į tave kreivai žiūri, pirštais bado, vien dėl to kad esi čigonas. Darbdaviai sako, kad čigonų nepriima. Ne kartą mane vien dėl tautybės yra atleidę. Ir dabar situacija panaši: daug žmonių man skambina, prašo padėti susirasti darbą. Mažai dar vis Lietuvoje tolerancijos“, – apgailestauja Božena.
Ansktyvų santuokų vis mažiau
Ankstyvos santuokos – toli gražu ne taisyklė. Romų integracijos centro Šiauliuose vadovė Kansuela Mačiulevičiūtė romų tradicijos nesilaikė – ištekėjo 31 metų. Mat mokėsi, studijavo, ieškojo darbo ir niekur neskubėjo.
Ji sako, kad Šiaulių romų bendruomenėje ankstyvų santuokų beveik nebeliko. Viena priežasčių – aptirpęs jaunimo ratas. Daug jų emigravo į Angliją. Be to, nemažai jaunuolių, augdami ne vien tarp romų, mąsto šiuolaikiškai, studijuoja arba dirba.
„Romai dabar dažnai šeimą sukuria 17 metų. Manau, kad kuo skurdžiau gyvena žmonės, tuo labiau mergaitės nori anksti ištekėti ir taip pabėgti nuo tėvų. Pasiturinčiai gyvenančiose šeimose ankstyvos santuokos retesnės“, – mano Kansuela.
Ji sako, kad pritapti romui nėra lengva, bet įmanoma.
„Romai visada buvo engiami. Todėl jie yra vieningi, nori išlaikyti savitumą, tradicijas. Niekas neįtikins romų, kad, pavyzdžiui, ankstyvos santuokos yra prieš įstatymą. Jis vis tiek laikysis savo papročių, kuriuos paveldėjo iš tėvų, senelių“, – įsitikinusi K. Mačiulevičiūtė.
Ketvirtadalis gimdo iki 18 metų
Etninių tyrimų instituto mokslininkė Vita Kontvainė sako, kad ankstyvos santuokos lemia kitas romų problemas. Ištekėjusių ir vaiko susilaukusių mergaičių gyvenimas keičiasi kardinaliai. Jos dažnai anksti palieka mokyklą, nes neturi galimybių mokytis, siekti profesijos, vėliau įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat vedę berniukai, norėdami išlaikyti šeimą, anksti palieka ugdymo įstaigą ir ima dirbti.
V. Kontvainė teigia, kad apie Lietuvos romų ankstyvas santuokas patikimos statistikos nėra. Tačiau aišku, kad tai nėra masinis reiškinys. Nepaisant to, romai tuokiasi kur kas jaunesni nei lietuviai – dažniausiai sulaukę 16-17 metų.
„Rašydama disertaciją, Kirtimų tabore atlikau tyrimą-apklausą. Moterų taip pat klausiau, kada gimė pirmas vaikas. Paaiškėjo, kad ketvirtadalis moterų gimdė jaunesnės nei 18 metų. Vyresnių kartų moterys buvo labiau išsilavinusios, pirmą vaiką gimdė sąlyginai vėliau nei jaunesnės. Maždaug penkiasdešimtmetės buvo labiau išsilavinusios ir gimdė vėliau nei 30-40 metų moterys. Dvidešimtmečių išsilavinimas vėl pradėjo augti, o pirmojo vaiko gimdymas vėliau fiksuojamas“, – pasakojo V. Kontvainė.
Jos teigimu, tokie rezultatai rodo, kad kultūrinės tradicijos yra svarbios, bet kartu lanksčios, linkusios keistis. Santuokos būna vėlyvesnės, jei vaikas mokosi, šeimoje nėra didelio skurdo.
Mokyklą turi lankyti ir romai
„Svarbu, kad romų mergaitėms ir berniukams nuo vaikystės būtų prieinamos viešos paslaugos. Tai reiškia, kad pedagogai turi nenumoti ranka ir rūpintis, kad mokyklą lankytų ne tik lietuviai, bet ir romai. Reikia užtikrinti, kad jie ten jaustųsi saugūs, turėtų visas priemones, taip pat būtų įtraukiami į neformalų ugdymą – būrelius. Paaugliams svarbus profesinis konsultavimas“, – aiškina V. Kontvainė.
Ji sako, kad romus paliečianti socialinė politika yra aktyvi, bet galėtų būti ir efektyvesnė. Reikalinga, kad resursų ir dėmesio romams skirtų savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė, kur romų bendruomenė gausiausia, tik dabar pradėjo vykdyti integracijos veiksmus. Patvirtinta romų integracijos programa. Aktyviai įsitraukti skatinama ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
„Didesniuose miestuose sudėtinga. Valstybė galėtų labiau paskatinti, padėti iškelti lyderius, kurie skatina atidėti ankstyvas santuokas, ilgiau mokytis“, – mano V. Kontvainė.
Kai kurios savivaldybės pasiekia puikių rezultatų. Pavyzdžiui, Klaipėdoje anksti vaikų susilaukusiems mergaitėms leidžiama mokytis mokykloje nuotoliniu būdu.
„Stebuklingų priemonių nėra. Svarbu, kad bendruomenėms viešosios paslaugos būtų prieinamos nuolat – tik tada galima bus pamatyti pažangą. Jei po didelio projekto, kažkokios sumos lėšų, nieko nebevyks septynerius metus, pastangos nueis šuniui ant uodegos. Vienas projektas nieko neišspręs“, – pasakoja mokslininkė.
Pastangos šviesti ir integruoti
Romų tautinei mažumai aktualius klausimus socialinės įtrauktiems, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitose srityse spręsti padeda ir Tautinių mažumų departamento projektas „Vietinės romų platformos – kelias link bendradarbiavimo su savivaldybėmis“. Jis, pristatytas dar praėjusių metų birželio mėnesį, sėkmingai tęsiasi iki šiol.
Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Marijampolės ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse dirba po vieną apmokytą romų atstovą, teikiantį tarpininkavimo paslaugas vietos bendruomenėms ir savivaldybių institucijų darbuotojams. Jie iki šiol dalyvavo daugybėje įvairių seminarų, mokymų. Šie buvo skirti ir su romų vaikais dirbantiems mokytojams bei socialiniams darbuotojams. Specialiuose seminaruose, kuriuose kalbėta apie žmogaus teises, romų integraciją ir kitus svarbius klausimus, dalyvavo romų tautybės moterys.
Projektas yra dalis 2015–2020 metų veiksmų plano, skirto romų integracijai į darbo rinką. Į planą įtraukta įsidarbinimo pagalba, mentorystė, nemokami vairavimo, anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo kursai, sporto užsiėmimai, siuvinėjimas, muzikiniai renginiai, muzikos mokymas ir kita.